turkiški patiekalai

Prieš atbėgant šlapiam rudeniui – Kısır garnyras

Nepasibaigus šiltoms ir saulėtoms dienoms, pats laikas dar spėti pasimėgauti visokiais šašlykais lauke. Mėsą jau kaip nors išsikepsite ir be manęs, o štai garnyrą galiu pasiūlyti. Prie šašlykų dažniausiai patiekiami ryžiai, lauže keptos bulvės, bet…


Baklava – mano gyvenimo tortas

Kažkada tėvai pasakojo, kad vaikystėje buvau nenormalus vaikas: kažkokiu magišku būdu jiems pavykę mane apsaugoti nuo tortų ir pyragiukų labai ilgai. Kai kiti padorūs vaikai valgydavo tortą, aš šaukštais rijau medų arba šokdavau karo šokius…


Mano Bursa žvelgiant iš keltuvo į Uludağ

Prisiminimai iš Bursos – İnegöl köfte

Prieš porą savaičių mano kieme vykusiame kebabų baliuje valgėme ir İnegöl köfte, ant grotelių keptus kotletus pagal vieno iš Bursos regiono miestų receptą. Šitą kiofte paruošti tikrai labai lengvą, sugluminti gali tik kiek neįprastas rezultato…


http://ksikeptuve.wordpress.com/

Tešliniai cigarai su sūriu Sigara böreği

Tikriausiai dar nebuvo su Turkija susijusio renginio, kur nebūtų maždaug piršto (pradedant riebiu vaikelio baigiant ilgu kaulėtu pianisto pirštu) storio pyragėlių su sūriu. Kažkodėl turkams susišvietė, kad jie panašūs į cigaretes ir būtent taip ir pavadino:…


Bandelės su sezamų pasta – Tahinli çörek

Kad jau atėjo pavasaris, pakilo švelnus (kartais stiprus, gerai) ir jau šiltesnis vėjas, po truputėlį atsiveria kavinių lauko terasos. Kartais gerdama kavą ir šlamšdama kokią bandelę su avietėm ar šokoladu, vis prisimenu pusryčius Turkijoje. Ne…


Tūkstančio ir vieno koldūno meditacija – Kaiserio mantai

Labai mėgstu koldūnus. Ir naminius, ir parduotuvinius, tiesa, su pastaraisiais lengva apsigaut. Pačius skaniausius tikriausiai ruošdavo mano krikštatėvio mama. Ir pamenu, kaip nustebau, kai turguje prie tešlininko (yuvkacı) parduotuvės pamačiau šaldiklį, beveik iki viršaus privarytą…


Baltųjų pupelių troškinys šalčiui – Kuru Fasulye

Dar studijuojant mėgdavau vakarais greitai sumesti kokį prastą troškinį: ir skanu, ir greitai, ir sotu. Dažniausiai tai būdavo pupelės iš skardinių, koks svogūnas ir morkikė bei daug pomidorų padažo. Galiausiai tokie vargo troškiniai nusibodo. Ir…


Iskenderio tėvo Mehmeto restoranas

Iskender arba Bursos kebabas nuo 1867

Maždaug 1867 metais Bursos mieste toks Iskender Efendi dirbo kebabinėje. Tais laikais – nieko neįprasta, ir Bursoje, ir kituose miestuose (kaip ir dabar) kiekvienoje gatvėje buvo galima rasti kebabų. Tačiau ponas Iskenderis buvo kilęs iš…


Lęšiai

Vėl lęšiai – bert ar nebert mėtų į sriubą?

Sriuba toks keistas valgis: dažniausiai jos net neprisimenu, bet jau kai užsimanau, tai reikia žūtbūt. Tiesa, iki šiol neatsistebiu, kad turkiškoms sriuboms reikia itin mažai ingredientų. Čia tau ne rudeninė sriuba su beveik viskuo, kas…


Indas riešutams gliaudyti, vėliau tapęs vienu dervišų simbolių ir išmaldos indu

Vargšų desertas – fukâra keşkül

Turkijoje užsisaldinti įmanoma ne tik baklava ir kitais sirupu gardintais džiaugsmais. Ypač mėgstami ir pieniški desertai – įvairiausi ryžių pudingai, pagardinti riešutais. Fukâra keşkül (arba tiesiog keşkül) osmanų imperijos laikais buvo vargšams dalijamas saldumynas. Net ir…


Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos