III
Taigi didžiausią galią, kaip išsiaiškinome ankstesnėse dalyse, sultono hareme turėjo valide sultan – valdančio sultono motina. Ant žemiausio laiptelio stovėjo tik ką vergų turguje nupirkta ir neapmokyta mergaitė. Visų tokių merginų – džarijų – svajonė turėjo būti bent jau naktis sultono lovoje. Kaip ją pasiekti?

Kaip jau pasakojau anksčiau, priešingai nei nori tikėti vakariečiai, nebuvo taip, kad vaikštinėdamas po rūmus sultonas imtų ir sugalvotų patvarkyti pirmą pasitaikiusią merginą. Išskyrus šeimos nares ir tas kelias favorites ir galbūt porą kalfų, sultonas dažniausiai nė nežinojo, kiek ir kokių moterų gyvena jo rūmuose, ir jų nematydavo. Būsimas suguloves valide sultonės įsakymu jam atrinkdavo kalfos, stebinčios mergaičių grožį, sveikatą ir gabumus. Sugulovę valdovui galėjo nusiųsti ir ikbalės bei kadinos.
Iš rūmuose gyvenančių mergaičių būdavo atrenkamos pačios sumaniausios, gabiausios, gražiausios ir sveikiausios ir jų mokymas būdavo toliau tęsiamas. O tos merginos, kurios nebuvo pakankamai gražios parodyti sultonui, ar nepasižymėjusios išskirtiniu protu ir gabumais, toliau tarnaudavo hareme. Įvairiais laikotarpiais valide sultonės verges išlaisvindavo po trejų arba devynerių metų, išmokėdavo joms gerą išeitinę ir padėdavo ištekėti už tinkamo vyro. Tokios moterys vėliau galėjo tapti audeklų pirklėmis ir lankytis rūmuose.

Vakarų pasaulyje sklando daugybė istorijų, kaip merginos gaudavo kvietimą į sultono lovą. Eidamas mieste jis pamato gražuolę ir pasikviečia ją į rūmus? Ne, jau sutarėme, kad laisvų moterų ir musulmonių sultonas negalėjo pasiguldyti. Tai gal vaikščiodamas po rūmus susidūrė kur koridoriuj ir paglamžė nišoj?

Kaip rašiau anksčiau, net savuose namuose sultonas negalėjo vaikščioti kur panorėjęs. Valide sultonės kalfos arba ji pati išrinkdavo merginą – kuo gražesnę, gerai išsilavinusią ir mokančią deklamuoti eiles ar groti. Jei kartais sultonas nenorėtų lovos žaidimų, o tiesiog pasišnekučiuoti.
Taigi atrinkta mergina buvo visokiariopai paruošiama: privalomas vizitas į hamamą su prausimu muilo putomis, įvairiausia depiliacija ir gražinimai. Taip, haremo gražuolės ne visą laiką pramirkdavo šiltuose baseinuose ir nesilepindavo pirtimis, priešingai nei rodo serialai ir pasakoja romanai. Jos prausdavosi dažniau nei vakarietės amžininkės vien dėl islamo reikalavimų.

Paruošta mergina patekdavo į sultono kambarius praeidama aukso kelią – turistams tą koridorių parodo Topkapi rūmuose. Sultonas su dabar jau giozde (gözde) galėjo veikti ką panorėjęs – musulmonai teigia, kad atsisakydamas dievo siūlomo malonumo jį įžeidi, o seksas juk malonumas. Tik nereikėtų prisigalvoti, kad vienam vakarui valdovas susikviesdavo visą būrį merginų, žiūrėdavo, kaip jos tarpusavy glamonėjasi ir taip toliau, ir panašiai. Visokiausi kai kurių net dabar iškrypimu laikomi dalykai (oralinis, vienalytis aktas, įvairūs fetišai) pagal islamą yra netinkami. Analinis seksas taip pat buvo nepriimtinas, dėl to buvo vengiama ir tokių pozų, kurios bent kiek primintų tokią sueitį. Tačiau beveik garantuotai haremo augintinės sekso teoriją mokėjo puikiai: yra duomenų, kad jos mokėsi ir Kamasutros kai kurių skyrių.

Kitą rytą kambario tvarkyti atėję tarnai turėdavo paliudyti, kad sueitis įvyko: pamatyti krauju suteptą paklodę (prieš tai dėl nekaltybės merginą patikrindavo gydytoja). Jei patvirtintas įvykęs aktas, džarijė tapdavo giozde ir gaudavo privilegijų: jai būdavo suteikiamas atskiras dvivietis ar trivietis kambarys (su kitomis giozde) ir nebereikėdavo miegoti didelėje patalpoje su daugybe kitų moterų. Taip pat ji gaudavo tarnaitę, galėjo laisviau rinktis drabužius, jai tekdavo mažiau darbo.
Beje, romanuose apie haremo gyvenimą dažnai pasakojama istorija, kad išrinktosioms merginoms sultonas dovanodavęs savo nosinaitę ir tai reiškę kvietimą į jo kambarius. Sultonai dovanodavo daug ir visko, bet šita istorija tėra tik gražus romantiškas melas.
IV dalyje, nes akys raibsta, papasakosiu apie ikbales ir kadinas, žadėtas žinias iš haremo į Vakarus.