Baklava – mano gyvenimo tortas

Kažkada tėvai pasakojo, kad vaikystėje buvau nenormalus vaikas: kažkokiu magišku būdu jiems pavykę mane apsaugoti nuo tortų ir pyragiukų labai ilgai. Kai kiti padorūs vaikai valgydavo tortą, aš šaukštais rijau medų arba šokdavau karo šokius aplink šaukštelį vyšnių uogienės ant taburetės.
Bet tada pas mus pasisvečiuoti atvyko tėvų draugas ir pakraupo, kad kaip taip galima, merga jau didelė, o torto neragavus. Tai jis parnešęs du dideliausius tortus ir išmokęs mane kapoti saldumynus.
Ir ilgus metus man užtekdavo įvairiausių tortų, pyragų, pyragėlių ir sausainių. Nuoširdžiai tikėjau, kad už tetos Napoleoną geresnio nieko nėra ir būti negali. Ir tada paragavau baklavos.

Tai turėtų būti vieno, dviejų kąsniukų malonumas, dar nesutikau žmonių, kuriems reikėtų daugiau nei dviejų gabalėlių prie vieno arbatos puodelio ir kelių valandų pasisėdėjimo. Bet kažkaip sugebėjau pirmomis dienomis Turkijoje susilažinti, kad įmanoma per vakarą dviese suvalgyt kilogramą baklavos. Taigi krautuvėlėje su pakistaniečiu Šahitu išsirinkom visokiausių rūšių baklavos. Kilogramas nėra daug, iš tiesų. Bet sėdėdami po pušimis ir klausydami į lempas besidaužančių karkvabalių galėjom jausti venose besikristalizuojantį cukrų. Niekad to nesigailėsiu.
Baklava – popieriaus plonumo tešlos, riešutų ir cukraus sirupo saldėsis, paplitęs Balkanuose, Vidurio Rytuose ir Vidurio Azijos šalyse. Turkijoje kaip baklavos sostinė garsėja Gaziantepo miestas. Yra daugybė šio saldumyno variacijų: sirupas tik iš medaus, tik iš cukraus, su daug prieskonių, tik su kardamonu, visai be jų,baklava tik su pistacijomis, tik su graikiniais riešutais, tešla storesnė ar plonesnė, sviestas tepamas ant lakštų ar supilamas jau supjausčius ir taip toliau. Viena aišku – baklava labai skanu. Osmanų imperijos laikais baklava Ramadano metu tapdavo svarbiu yeničarų ženklų sultonui.

Užsisaldinti ir pasiskandinti sirupe jums reikės:
1 pakelio tešlos – baklava hamuru, baklava yufkası, baklavalık. Dabar jos jau yra parduotuvėse (dažniausiai, beje, latviškos). Turkų parduotuvėse Vilniuje galite įvaldyti turkišką;
400-500 g riešutų – pistacijų, graikinių, lazdyno, žemės. Pati skaniausia baklava man – su pistacijomis. Skanu ir riešutų mišinys;
300-350 g svieto arba margarino kepiniams;
200 g cukraus;
100 g medaus;
200 ml vandens;
pusės citrinos sulčių;
cinamono, kardamono, gvazdikėlių, citrinos ar apelsino žievelių pagal skonį (nebūtina).

Kadangi labai jau mėgstu šį džiaugsmą, o paskutinį sykį kepiau pagaliau suradusi progą – Žemaičio gimtadienį, tai kepiau daug. Du pakeliai tešlos, dvigubai riešutų (šįkart lazdyno ir žemės) ir visko dvigubai.

Pirmiausia išsivirkite sirupą – sumaišykite cukrų, medų (jei naudojate) ir vandenį. Ant lėtos ugnies palengva kaitinkite ir kai priartėsite prie virimo, suberkite prieskonius. Turkiškas tradicinis sirupas, man, didžiai saldumynų mėgėjai yra per prėskas. Ta prasme, cukrus ir citrinos sultys? Maniškiam visada yra medaus, cinamono, kardamono, gvazdikėlių, citrinos žievelių ir sulčių. Užvirus sirupui, išjunkite ugnį ir palaukę kokias 5-10 minučių viską nukoškite ir palikite vėsti.

Per tą laiką susismulkinkite riešutus – dažniausiai tam naudoju kokteilių plaktuvą arba kavamalę. Išsipakuokite tešlą, ištieskite ant stalo ir pridenkite vos drėgnu švariu rankšluosčiu, kad tešla neperdžiūtų. Išsilydykite sviestą (arba margariną).
Ištepę skardos dugną trupučiu sviesto, klokite pirmą tešlos lapą, patepkite sviestu ir taip klokite kokius 7 lapus (su dviem pakeliais tešlos pagrindui paklojau gal 18 lapų). Tada berkite riešutus – negailėkite, kuo jų daugiau ir kuo jie geresni (nuostabiausi yra pistacijos), tuo bus skaniau. Toliau galite kloti tešlos lapus ir nebetepti sviesto, arba tepti sviestą kiekvienam lapui kaip anksčiau. Po pagrindinio riešutų sluoksnio paklojus dar kelis lapus, dažniausiai paberiu dar riešutų. Suklokite visus lapus. Pjaustykite pageidaujamo dydžio gabaliukais, maždaug kąsnio, dviejų dydžio yra patogiausi. Jei sviestą tepėte po kiekvieno lapo, jis jau turėjo baigtis ir daugiau nebėr kuo rūpintis. Jei po pagrindinio riešutų sluoksnio nebetėpėte, pats laikas pribaigti darbą. Supilkite sviestą į tarpelius tarp baklavos gabalėlių, tolygiai per visą skardą.

Kai jau baigėte stumdyti gabalėlius peiliu ir bandyti susviestinti viską vienodai, šaukite būsimą baklavą į maždaug 180 laipsnių orkaitę ir kepkite, kol gabalėliai gražiai paskrus ir pradės truputį trupėti. Baklavai iškepus, ištraukę palaikykite kelias minutes ramiai, leiskite jai pailsėti, o tada tolygiai supilkite sirupą. Saldėsis neturėtų plaukti ir skęsti sirupe, šis turėtų gan greitai susigerti.

Supylę sirupą palikite visą šį gėrį labai ramiai atvėsti, nors ir kankinsitės, palaukite, kol atšals. Tada ji tikrai pati skaniausia.

Skanaus!

Be the first to comment on "Baklava – mano gyvenimo tortas"

Leave a comment

Your email address will not be published.


*


*

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos