Monthly Archives: spalio 2013

PITI – yra kur stengtis

tuščia

Gan senokai istorijos mokytojas rekomendavo man kaukazietiško maisto restoranėlį Kaune. Sakė, nueik, apžiūrėk, raportuok. O ir aš vis dar neprarandu vilties rasti padorią rytietiškų valgių vietą. Kad galėčiau kada užeit per lietų ir pusę dienos prasėdė gurkšnodama arbatą. Taigi vieną…

DIY Kebabas, arba ate ate, kebabinės!

prieskoniai

Jau labai seniai visiems į kairę ir į dešinę verkšlenu, kad „nu nėra gerų kebabų Lietuvoj“. Bet tikrai nėra. Galbūt ant Tauro kalno Vilniuje ar Trakų gatvėje, arba Kaune prie Polkės, arba kitose legendinėse vietose kebabai visai skanūs ar net…

Aukos šventė arba Kurban Bayramı

Abraomas aukoja sūnų

G+ pasidalinau trumpučiu įrašėliu, kaip pas mane Aukojimo šventės pietus valgė turkės iš Erasmuso. Kadangi buvo pasiūlymų papasakoti apie šią šventę plačiau, turėkit bėdą su raidėm. Maždaug 40 dienų po ramadano pabaigos musulmonų pasaulyje keturias dienas vyksta kita svarbi šventė…

Kaip kvepia dervišo plaukai

Šis tekstas parašytas po 2012-ųjų kelionės į Turkiją, pirmą kartą publikuotas kitame mano bloge cponke.popo.lt Kai apkvaitęs nuo slėgio ir maudžiančių kojų beprotybės išsirauni iš Atatiurko oro uosto, gatvėje tave iškart apglėbia Stambulo, bet ne visos Turkijos kvapai. Stambulo smogas persigėręs…

Svyla palapinė virš vizirio galvos

Paša Mustafa Juodasis

Osmanų imperijoje antras pagal svarbą žmogus buvo Didysis viziris (Veziri azam / sadrazam). Kelias iki šių pareigų būdavo sunkus ir ilgas, o atsakomybės – labai daug. Kaip ir galios. Tad sultonai dažnai nusivildavo artimiausiais patarėjais ir turėdavo juos kažkaip atleisti.…

Lęšių kotletai aka Mercimek köftesi

Tik Turkijoje atradau lęšius, anksčiau man jų vien pavadinimas neskaniai skambėdavo. Tačiau Ten atsisakyti pasiūlyto maisto net gražiausiais žodžiais nepavyks, tad paragavau tų lęšių. O jie gi fantastiškai skanūs, ypač – jų kotletai (kurių nereikia kepti!) Lęšių kotletams reikės: 1…