Turkijoje užsisaldinti įmanoma ne tik baklava ir kitais sirupu gardintais džiaugsmais. Ypač mėgstami ir pieniški desertai – įvairiausi ryžių pudingai, pagardinti riešutais.
Fukâra keşkül (arba tiesiog keşkül) osmanų imperijos laikais buvo vargšams dalijamas saldumynas. Net ir pavadinimas iš to kilęs: taip vadintas dervišų – asketų dvasininkų-vienišių – krepšys. Tiesa, manoma, kad šio pudingo vardą reikėtų sieti su kiek vėlesniu vargšų valgyklų (imaret) reiškiniu.
Indas riešutams gliaudyti, vėliau tapęs vienu dervišų simbolių ir išmaldos indu
Pasakojama, kad sultono Suleimano Didžiojo laikais žmonių gerove itin rūpinęsi teisėjai persirengdavo dervišais ir paprastais vargšais ir išeidavo į žmones. Kartu jie nešdavosi ir keşkül – indą riešutams gliaudyti, paplitusį kaip dubenėlį išmaldai. Pinigus, kuriuos surinkdavo besišlaistydami mieste ir domėdamiesi žmonių gyvenimu, vėliau teisėjai atiduodavo imaretams – vargšų valgykloms. Šios už iš keşkülių gautus pinigus teikdavo neturtingiems gyventojams maistą. O šis pudingas ir pigus, ir maistingas, tad jam ir prilipo Fukâra keşkül – išmaldos dubenėlis.
Taigi keşkül pudingui reikės:
• 4 stiklinių pieno;
• 1 nedidelio puodelio (3-4 šaukštai) smulkiai maltų migdolų (arba kitokių riešutų);
• 1 stiklinės cukraus;
• 4 šaukštų krakmolo (geriau kukurūzų);
• 1 nedidelio puodelio ryžių miltų;
Kokoso drožlių, maltų riešutų arba cinamono papuošimui.
Į didelį puodą supilkite pieną ir cukrų ir užkaiskite virti. Po truputį supilkite pusę maltų migdolų ir pavirkite dar. Atsargiai suberkite ryžių miltus ir krakmolą, maišykite, kad nesušoktų gumulais. Nuolat maišykite, saugokite, kad nepritrauktų dugnas ir kaitinkite, kol susidarys tiršta, vientisa košė. Kai išnyks krakmolo kvapas nuimkite puodą nuo ugnies ir supilkite likusius migdolus. Išmaišę supilkite į indus, kuriuose patieksite, ir palikite šaldytuve bent kelioms valandoms. Prieš patiekiant papuoškite kokoso drožlėmis, maltais riešutais ar trupučiu cinamono.
Skanaus!
