Kartais susiduriu su tokiu keistu požiūriu: musulmonai yra gerokai doresni už krikščionius, neprisigalvoja visokių homoseksualumų (Dievas gi jiems draudžia), lyties keitimų ir persirenginėjimų. Ir tada kreivai šypsausi. Nuvažiuokite į Bursą, kuri garsėja savo transvestitais. Arba štai jums gražučiai smuklių šokėjai kiočekai.

Osmanų imperijoje iki pat jos subyrėjimo buvo paplitęs kiočekče reiškinys – smuklės samdydavo išvaizdžius, puikiai šokančius jaunuolius linksminti lankytojus šokiais. Ir ne tik jais.
Šis reiškinys buvo itin išpopuliarėjęs XVIII amžiuje, kilo jis tikriausiai valdovų haremuose, vėliau persimetė į turtingų pašų namus, kol pasiekė miestų smukles.
Kiočekčei buvo parenkami dailūs, lankstūs, smulkaus ir liauno sudėjimo 6-8 metų berniukai, dažniausiai kilę iš nemusulmoniškų imperijos tautų. Būsimajai profesijai jie būdavo ruošiami penkerius šešerius metus, o scenoje rodydavosi, kol neimdavo želti barzda.

Kiočekai šokdavo pagal nedidelio orkestrėlio atliekamą muziką, turėjusią arabiškų, kurdiškų, graikiškų ir Anatolijos motyvų. Kartais kompozitoriai dovanodavo savo kūrinius išskirtiniams šokėjams.
Šie įvairiausius žmones linksmindavę jaunuoliai šokdavo ryškiai pasidažę akis ir lūpas, rengdavosi beveik moteriškais, ryškiaspalviais rūbais. Jų šokyje buvo supinami Balkanų, Anatolijos ir Viduriniųjų rytų bruožai. Sakoma, kad kiočekų šokėjų judesiai jausmingi, viliojantys, seksualūs.
Kai kurie kiočekai dirbdavo tik rūmuose – linksmindavo vyriškąją valdovo šeimos dalį, pašas ir kitus tarnautojus. Kitiems pavykdavo įsisukti į miestuose gyvenančios aukštuomenės pobūvius, tretieji teikdavo paslaugas šimtuose smuklių. Itin mėgiamiems ir gražiems šokėjams užsakymus reikėdavę pateikti kelias savaites prieš renginį ir sumokėti nemenkus pinigus. Baigę karjerą šie šokėjai neretai vesdavo, susilaukdavo vaikų.
Tačiau ne dėl jausmingų šokių kiočekai neteko sultonų malonės. Po pasirodymo smuklėse dažnai vykdavo savotiški aukcionai, daugiausiai pasiūlęs vyras galėjo veikti su gražuoliu berniuku ką panorėjęs. Dėl šių vaikų tarp žiūrovų kildavo tokie pykčiai, kad dažnai šis išeidavo be nieko, o gerbėjai susimušdavo, nuniokodavo smuklę, o kartais būdavo praliejamas ir kraujas.

Pirmiausiai sultonas Adbulmedžitas sugriežtino kiočekų veiklą, uždraudė pirkti juos lovos žaidimams. Vėliau sultonai Abdulazizas ir Abdulhamidas II visai uždraudė šią veiklą, praradę malonę kiočekai nusilpo ir galiausiai šis reiškinys nunyko.
Berniukai kiočekai buvo smuklių prostitučių čengi atitikmuo. Pasakojama, kad kiočekai ir čengi mergaitės stipriai varžėsi dėl smuklių užsakymų ir gerbėjų, neva čengi, pavydėdamos sėkmingos karjeros, yra nužudžiusios ne vieną dailų berniuką.
Nors XIX amžiuje sultonai uždraudė kiočekų šokius, jie, rodos, neišnyko. Turkijos Kastamonu regione vis dar galima nusamdyti berniuką šokiams, vestuvės be kiočekų čia nesiskaito. Tačiau apie papildomas paslaugas negirdėti. Tiesa, dėl nepilnamečių apsaugos (ne visada ji Turkijoje, kaip ir kitur, veikia) kiočekais dabar dažniau dirba suaugę vyrai.

Ir kitose rytinėse buvusios Osmanų imperijos teritorijose galima susidurti su tokiu reiškiniu. Rodos, ir Uzbekijoje, Kirgizijoje ir kitose Vidurio Azijos šalyse taip pat šoka dailūs berniukai.
Niekaip neleidžia įkelti embed, tad eikite čia ir žiūrėkite, kaip nedorai šoka kiočekai.