Hiurem – sultono galvą susukusi intrigantė

Rokselana - HürremRokselana - Hürrem

Šis tekstas anksčiau skelbtas mano tinklaraštyje cponke.popo.lt . Kadangi dabar yra šis, tik Turkijai, jos istorijai, kultūrai, valgiams ir kitiems osmanams skirtas blogas, perkeliu tekstą čia.

Ją vadino Osmanų ragana, meilę spinduliuojančia motina, vienintele Didžiojo sultono mylimąja, intrigų karaliene. Ukrainoje jai pastatytas paminklas, Turkijoje apie ją kuriami serialai ir rašomos knygos, Europoje jos vardas irgi girdėtas. Kas ji?

Rokselana - Hürrem

Rokselana – Hürrem

Aleksandra atkeliauja į rūmus

Maždaug iki 1523-ųjų apie Hiurem nėra nė žodžio. Tuo metu Suleimanas jau tapęs sultonu, Senuosiuose rūmuose auga jo ir mylimosios Mahidevranos sūnus įpėdinis Mustafa. Tais metais gimsta antrasis įpėdinis – Mehmetas, Hiurem sūnus.
Kaip ji pateko į rūmus – visiškai neaišku, iki pat sūnaus gimimo apie ją nieko nežinoma, kaip ir apie daugumą kitų haremo moterų. Tokia buvo tradicija – apie niekaip nepasižymėjusias moteris šaltiniuose nėra nė žodžio, tik algalapiuose nurodytos haremo vergėms išmokėtos sumos.

Manoma, kad šviesiaplaukė gražuolė Aleksandra kilusi iš tuometinės Lenkijos karalystės, tikriausiai dabartinės Ukrainos teritorijos. Yra sakančių, kad galbūt ji buvo lenkė ar ukrainietė, gal net lietuvė. Manoma, kad jos tėvas buvo stačiatikių popas nedideliame kaimelyje.  Jos vardas iki atsivertimo į islamą įvairiuose šaltiniuose – Aleksandra Lisowska, Anastasia, Roxelana. Tiesa, yra keli autoriai, bandę kelti skandalą, neva Hiurem buvusi iš Venecijos siųsta kilminga šnipė. Nors tais laikais osmanai tikrai rimtai nesutarė su Venecija, vargu ar tai įmanoma.

Į haremą mergaitės ir merginos dažniausiai patekdavo per vergų turgų arba būdavo atsiunčiamos dovanų. Pavyzdžiui, kaip dovana būsimam sultonui, tuo metu princui, Selimui I į rūmus atkeliavo būsima jo įpėdinio motina sultonė-motina Aišė Hafsa.
Taigi tikriausiai ir Aleksandra, pagrobta totorių ar kitos genties, siaubusios jos gimtinę, pirmiausia per įvairius pirklius pasiekė Stambulo vergų turgų, o čia ją sultono haremui nupirko rūmų eunuchai.
Hareme ji privalomai gavo gerą išsilavinimą – mokėsi osmanų, persų, arabų kalbų, studijavo literatūrą, muziką, imperijos papročius ir etiketą. Tai buvo būtina visoms haremo moterims, nesvarbu, kokias pareigas jos užimtų ateityje.
Dauguma į haremą patekusių moterų ir mergaičių kartais net nepamatydavo sultono per visą gyvenimą rūmuose. Moterų reikėjo ne tik jo guoliui, bet ir aptarnauti į valdovo malonę patekusias favorites, tvarkyti jų kambarius ir bendras patalpas, valyti hamamus, ruošti valgį, siūti ir prižiūrėti sultono vaikus.

Taip sėdinėti galėjo tik sultono favoritės

Taip sėdinėti galėjo tik sultono favoritės

Į sultono kambarius Aleksandra tikriausiai pateko lygiai kaip ir Mahidevrana – pakviesta į halvetą. Kartais karalienė-motina sultono malonumui nusiųsdavo merginą – džariją. Į valdovo guolį merginą galėjo pasiųsti ne tik sultono motina, bet ir jo favoritės bei vaikų motinos. Tai vėlgi būdavo savotiška dovana. Jei ji sultonui patikdavo, mergina tapdavo favorite ir į halvetą būdavo pakviečiama jau sultono įsakymu. Favoritės dažnai atsiversdavo į islamą, taip dar labiau įsiteikdamos valdovui ir paklusdamos rūmų etiketui. Atsivertusiai Aleksandrai pats Suleimanas  davęs vardą Hiurem – besijuokianti, prajuokinanti. Tiesa, yra atvejų, kai sultono favoritė, jos ir valdovo vaikui įžengus į sostą, vis tiek likdavo kitatikė. Jei sugulovė pagimdydavo sveiką įpėdinį – statutas kaip mat pakildavo. Tačiau rūmuose buvo nerašyta taisyklė – „viena motina, vienas sūnus“. Taip buvo kovojama su moterų įtaka, brolžudiškais sosto karais.

Kai Hiurem pagimdė pirmąjį sūnų – Mehmetą – rūmuose jau buvo mažiausiai dvi moterys, davusios dinastijai palikuonių. Giulfemos Hatun sūnus mirė dar visai mažytis, o Mahidevranos Mustafa augo sveikas ir buvo labai gabus ir mylimas ne tik rūmuose.  Tada ir prasidėjo visos intrigos.
Filmuose apie Hiurem dažnai skamba tikriausiai išgalvota jos frazė – “Kas tas haremas? Aš valdysiu pasaulį”. O jos gyvenimą nagrinėjantys istorikai sutinka, kad iš tiesų ji buvusi ambicinga ir darė didelę įtaką valdovui. Ji buvo viena pirmųjų haremo vergių, kurių gyvenimas pavadintas „Moterų sultonatu“.

Nors ir labai jauna (tada jai galėjo būti – 17–20 metų), ji buvo labai smalsi, imli mokslams, drąsi.  Liaudis neva neretai ją vadinusi ragana ir kerėtoja, tačiau manoma, kad Suleimaną ji apsvaigino ne burtais, o savo aštriu protu, drąsa ir ryžtu. Ir, žinoma, grožiu. Mahidevrana ir Giulfem buvo kilusios iš netolimų vietų – Balkanų, taigi tamsiaplaukės, įprasto vietinio gymio. Hiurea, kilusi iš žymiai toliau, buvo skaičios odos, šviesių mėlynų akių, šviesiaplaukė, galbūt netgi raudonplaukė.

Kylanti žvaigždė

Po pirmojo sūnaus gimimo naujoji rūmų žvaigždė sultono kambariuose ėmė lankytis vis dažniau ir jos įtaka greitai augo, o valdovas ją kasdien vis labiau mylėjęs. Tiesa, Hiurem gyveno ne Topkapio rūmuose, o senuosiuose. Tais laikais manyta, kad valstybės reikalai turi būti atskirti nuo asmeninio valdovo gyvenimo. Suleimanas ir Hiurem vienas kitam rašė meilės laiškus ir eilėraščius, išvykęs į dažnus karus sultonas siųsdavo laiškus ne tik viziriui ar sultonei-motinai, bet ir Hiurem. Suleimanas eilėraščiuose mylimąją vadina savo būties prasme, gyvenimo, dievo dovana ir tūkstančiais kitų saldžių žodžių.

Tačiau Hiurem tikrai turėjo ir daug priešų rūmuose. Po pirmojo sūnaus gimimo jau buvo aišku, kad tiek jis, tiek ji dabar jau visąlaik gyvens pavojuje. Mahidevrana, ankstesnė sultono akių šviesa, tikėjusi Mustafos įpėdinyste, bijojo naujosios konkurentės ir jos vaikų. Sultono jaunystės mylimoji pagimdė tik vieną berniuką, o Hiurem ilgainiui rūmams davė ne tik Mehmetą, bet ir dukrą Mihrimą bei dar keturis sūnus – Selimą, Bajazitą, Džihangirą ir Abdulą. Serialų kūrėjai vaizduoja tik šiuos vaikus, tačiau įvairiuose šaltiniuose skaičiuojama, kad Suleimanas turėjęs bent aštuonis sūnus ir dvi dukras.

Minima, kad jaunoji sultonė nesutarė ir su sultone-motina Aiše Hafsa. Šioji labiau mylėjusi Mahidevraną, o Hiurem ji laikė išsišokėle. Tačiau išmokusi subtilaus rūmų etiketo sultono mylimoji suprato, kas iš tiesų priima sprendimus. Sultonas. Tad skaitydama su juo eiles, muzikuodama ir gėrėdamasi jo kuriamais papuošalais, tikriausiai ne kartą pašnibždėjo savo norus.

Dar vienas Hiurem priešas buvo viziris Ibrahimas. Dėl jo kilmės irgi yra daugybė spėlionių, tačiau visiškai aišku, kuo jis tapo. Suleimano jaunystės draugas pirmiausia tapo Sultono apartamentų ūkvedžiu, vėliau – vyriausiuoju viziriu. Negana to, Suleimanas neva ištekinęs už jo savo seserį Hatidžę. Šioji tikrai buvo ištekinta už vieno iš pašų, tačiau, rodos, ne už Ibrahimo.

Jis ilgai buvo dešinioji sultono ranka ir užsiėmė ne tik valstybės politika, bet ir haremo intrigomis. Ko gero, tai buvo didžiausia kliūtis  Hiurem kelyje.

Kelias atsiveria

Apie Hiurem, Aišės Hafsos, Mahidevranos ir Ibrahimo intrigas ir mažučius karus prikurta daug istorijų. Tiesą sakant, visi serialai apie tą laikotarpį pagrįsti būtent dažniausiai išgalvotais pasakojimais apie jų nesutarimus. Jų tikrai buvę, nes apie tai užsiminta ir mylimųjų laiškuose, ir rūmų dokumentuose. Tačiau kokie katinai bėgiojo jiem po kojom, neaišku. Tiesiog tokia rūmų tradicija – apie moteris per daug nepasakojama. Gimė tada, pagimdė tada ir tą, mirė tada.

Tačiau tikrai aišku, kad Hiurem nušvito sėkmė. 1534-aisiais mirė Suleimano sultonė-motina Aišė Hafsa. Haremo valdovės sostas negalėjo likti tuščias, tad sultonas į jį pasodino mylimąją. Dar gerokai prieš tai Hiurem sugebėjo įtikinti Suleimaną ją vesti. Tai buvo pirmosios valdovo vestuvės per kelis šimtus imperijos istorijos metų. Mahidevrana pasijuto nugalėta. Kaip tik maždaug tuo metu Mustafa turėjo išvykti į savo provinciją – Manisą. Tad ji, pagal paprotį, išvyko kartu ir kurį laiką buvo tylu.

Paša viziris Ibrahimas dar bandė išlaikyti rūmus, tačiau netrukus neteko malonės. Jau kurį laiką jis vis sukeldavo kokį skandalą, tačiau jam vis buvo atleidžiama. Bet per karą su savafidais jis pats sau suteikė generolo sultono titulą. Tai siaubingai įžeidė Suleimaną, viziris, garsėjęs savo polinkiu į vakarietiškumą, nesugebėjo paaiškinti tokio akibrokšto. Ibrahimui įvykdytas mirties nuosprendis. Tai visiškai atrišo Hiurem rankas.

Vahide Perçin

Seriale „Didingasis amžius“ dabar Hiurem vaidina Vahide Perçin. Jos sultonė kur kas subtilesnė ir suktesnė

Sultonė ėmėsi ne tik rūmų valdymo, bet ir pradėjo rūpintis liaudimi – statė ligonines, valgyklas, pirtis, tiltus, vandentiekius. Tokios veiklos buvo tikimasi iš sultono šeimos moterų. Taip pat ji užmezgė ryšį su užsieniu – yra duomenų, kad Hiurem siuntė sveikinimo laišką Lenkijos karaliui Žygimantui Augustui, prisidėjo prie jo sesers Isebelės Jogailaitės tapimo Transilvanijos valdove.

Didingi norai

Ji neva norėjo ne tik valdyti haremą, bet ir pasaulį.  Tačiau po Suleimano į sostą turėjo žengti Mustafa, teisėtas pirmasis įpėdinis. Jis buvo puikiai išsilavinęs, keliaudavo į karus su tėvu, bendravo su viziriais, ypač mylėjo savo mokytoją Ibrahimą. Istorikai teigia, kad jis būtų buvęs puikus sultonas.

Tačiau Hiurem beprotiškai mylėjo savo vaikus (kaip ir kiekviena motina) ir didžiausias jos tikslas buvo pasodinti vieną iš jų į sultono sostą. Deja, Mehmetas, kuris puikiai sutarė su broliu Mustafa, dėl sunkios ligos, tikriausiai vėjaraupių, mirė 1543-aisiais.

Dėl Mustafos mirties daug kas kaltina Hiurem. Savo provinciją Manisą sėkmingai valdęs įpėdinis ir jo motina Mahidevrana neva ėmęsi netikėtai anksti ruoštis įpėdinystei. Mustafa, aktyviai bendravęs su vietiniais didikais, buvo apkaltintas sąmokslu prieš sultoną, neva bandysiąs nuversti nuo sosto savo tėvą. Tuo metu vyriausiasis viziris buvo paša Riustemas, Hiurem dukros Mihrimos vyras. Jis įtikinęs sultoną, kad Mustafa tikrai sukurpęs sąmokslą. Suleimanas, kad ir kaip mylėjęs sūnų, senatvėje ėmė niekuo nepasitikėti, pasidarė žiaurus. Jis įsakė įvykdyti sūnui mirties nuosprendį. Mustafa vieno iš žygių metu buvo iškviestas į valdovo palapinę. Janičarai dar bandė įspėti įpėdinį nepaklusti įsakymui atvykti. Tačiau nieko neįtariantis Mustafa žengė į palapinę ir jos prieangyje buvo pasmaugtas lanko temple.

Hiurem tikrai triumfavo – jos antrasis sūnus Selimas tapo pirmuoju įpėdiniu. Tai atvėrė jai kelią tapti ne tik sultono paskirta haremo valdytoja, bet ir ateityje – tikra sultone-motina.

Sutriuškinta, sūnų praradusi Mahidevrana pasitraukė į Bursą, kur, pergyvenusi ir Hiurem, ir Suleimaną, mirė.

Neišsipildžiusi svajonė

Hiurema mirė būdama 52-ejų. Manoma, kad gana ankstyvos mirties priežastis buvo ne tik pašlijusi sveikata, bet ir anksti palaidoti vaikai – Hiurem palaidojo Mehmetą, Džihangirą ir Abdulą. Vaikus labiau už viską mylėjusiai motinai tai buvo nepakeliama.

Hiurem niekada netapo sultone-motina, nors labai to troško. Jos sūnus Selimas į sostą įžengė tik po aštuonerių metų, mirus tėvui.  Jis parodė didžiausiai motinos priešei Mahidevranai gailestingumą – skyrė jai didelę rentą, pastatė Mustafai tinkamą kapą.

Tačiau Selimui tapus sultonu, pasibaigė didingiausia osmanų imperijos era – Aukso amžius, prasidėjo Sąstingis.

Ar tikrai Selimas II lėmė imperijos griūtį?

Ar tikrai Selimas II lėmė imperijos griūtį?

Istorikai ir istorijos mėgėjai iki šiol kelią klausimą. O jei nebūtų buvę Hiurem, galbūt imperija nebūtų pradėjusi ristis žemyn? Galbūt Mustafa būtų tęsęs tėvo aukso amžių, išvedęs osmanus į Europą? Dar viena viltis buvęs jaunesnis Selimo brolis Bajazitas, buvęs puikiai išsilavinęs ir gabus. Tačiau jis nuolat kovojo su vyresnėliu ir troškęs sosto. Nepaklusęs tėvo įsakymams Bajazitas pabėgo į Persiją ir gavo prieglobstį Šacho rūmuose. Didžiausias Suleimano priešas pažadėjęs pabėgėliui paramą dėl sosto. Tačiau sultonas sugebėjo išvilioti sūnų į derybas ir taip jis su visa šeima buvo nužudyti.

Selimas II Šviesiaplaukis (paveldėjo motinos šviesią galvą) garsėjo kaip bailys, jis tapo pirmuoju sultonu, kuris į karą pats nebevyko, iki tol visada buvęs pilnas iždas ėmė sparčiai tuštėti. Nuo jaunystės jis buvo linkęs į alkoholį ir, sakoma, mirė šlykščia ir sultonui nederama mirtimi. Jis girtas paslydęs ant šlapių hamamo grindų ir miręs nuo galvos traumos.

 

27 Comments on "Hiurem – sultono galvą susukusi intrigantė"

  1. Keista, kad nepamineta, kaip Mahidevran sumuse Hurrem. Nes kiek atsimenu istorija, taip irgi yra buve.

    • Yukino, ar jūs pagal serialą atsimenate, ar pagal rimtesnius šaltinius? Nes seriale buvo daug ko žiūrovams suintriguoti… O štai knygose man neteko susidurti su tokiu jų santykių detalumu.

      • “The rivalry between the two women was partially suppressed by Ayşe Hafsa Sultan, Suleiman’s mother,[14] but after her death in 1534, as a result of the bitter rivalry a fight between the two women broke out, with Mahidevran beating Hürrem.“
        saltinis – http://en.wikipedia.org/wiki/Roxelana

        • O jūs žinot, kad bet kas gali redaguoti wikipediją? Štai dabar galiu nueiti ten ir įrašyti, kad Hiurrem buvo, pvz., žvaira ir kol kas nors nepakeis, taip ir bus.
          Tokių smulkmenų osmanų šaltiniuose nefiksuojama. Aišku tik tiek, kad jos nesutarė. Ar mušėsi, ar smaugė viena kitą ir tampė už plaukų – tik mūsų vaizduotės vaisius.

          Štai pavyzdžiui vienoje knygoje apie Suleimaną rašoma, kad iš tiesų duomenų apie Hiurrem taip mažai, kad praktiškai viskas, išskyrus mirties datą ir sūnų gimimo-mirties datas, gali būti laikoma išgalvojimu.

          • Yukino | 2014 02 19 at 12:46 |

            Faktu iskraipyas Wikipedijoj laikomas vandalizmu ir uz tai gali susilaukti net teisines atsakomybes. Nezinau kaip su lietuviska Vikipedija.

  2. Neisiu dabar ir nieko ten nekeisiu. Mano mintis buvo tai, kad į wikipediją reikia žiūrėti labai atsargiai ir nesiremti kaip rimtu šaltiniu. Pvz., būtent prie to sakinio, kur Mahidevrana sumušė Hiurem, nėra citatos nuorodos, vadinasi, negalima patikrinti.

    • As ir nesakau, kad reikia begti ir kazka keisti. Ar jau taip sunku priimti kritika?
      Apskritai, jei kazkur rasoma, kad viskas yra isgalvota, nes neva zinoma tik jos mirties data, tai kam tada is vis apie ja rasyti visus tuos straipsnius, jeigu viskas netiesa? Kam tada statyti jai skulpturas, jei viskas isgalvota? Kodel tada yra jos rasytu laisku pavyzdiai, jeigu to nebuvo? Net ir knygose gali buti prirasyta dauguma iskraipymu ir pacio autoriaus primesta asmenine nuomone. Kad daugmaz zinoti kaip ten tikrai buvo, reiketu klausti kompetentingu zmoniu ar perzvelgti istisu saliu metrascius.

      • Rašyti kažką galima todėl, kad tam tikri dalykai dokumentuoti, kaip ir minėjote, pavyzdžiui, jos laiškai. Štai jos pykčiai su Mahidevran iškelti todėl, kad Hurrem bandžiusi pasodinti savo vaikus į sostą. O ar jos mušėsi ir visos smulkmenos nuo Suleimano dovanotų žiedų iki mėlynių po muštynių skaičiaus – spekuliacijos. Gal buvo, o gal ir ne. Mano mintis buvo, kad reikia domėtis kiek giliau nei vikipedija ar romanai. Viskas. Nereikia siusti.

      • Kai tu pezi:D siulau visad remtis tik wikipedija ir serialais. Tundra tu tundra…

      • Wikipediją gali keist bet kas. Atsakomybė už tai netaikoma. Metraščiuose nėra tokio detalumo.

  3. Kokių knygų žinote apie Hurrem ir apie tą visą gyvenimą tuo laikotarpiu?

  4. dabar skaitau „The scimitar ad the veil“ (Jennifer Heath), apie įvairių šalių islamo moteris, yra ir apie Hiurem. šiaip ne itin puiki knyga, kiek nusaldinta ir faktinių klaidų yra.
    apie Hiurrem – Galinos Yermolenko straipsnis „Roxolana the greatest empresse of the east“, dar turiu kelias turkiškas knygas apie ją.
    apie gyvenimą tais laikais – Subjects of the sultan (Suraiya Faroqhi), įvairios enciklopedijos ir vėlgi turkiški skaitymai.

  5. Noriu paklaust ar kas žinot kas nutiks Hiurem dukrai? ir ar yra šio filmo knyga lietuviškai?

    • Spoilint? Ok spoiler alert: Mihrimah įsivels į kelis nedidelius ir neypatingus romaniūkščius, susilauks poros vaikų ir Hiurrem mirus bandys perimti jos įtaką. Tai čia pagal serialą. Iš tikro, Mihrimah buvo menų mecenatė, jos vardui pastatytos bent dvi mečetės, didžiausias jos gerbėjas buvo architektas Sinanas (pastatęs Suleimano Suleymaniye mečetę ir daugybę kitų pastatų), jos santuoka su Riustem Paša gal ir nebuvo sėkminga meilės prasme, bet jie buvo puikus valdžios duetas. Mirus motinai, ji kontroliavo Selimą ir tapo jam Valide Sultan. Dėl serialu paremtų knygų nežinau, skaitau mokslininkų straipsnius ir knygas. 🙂

  6. Vienareikšmiškai įdomiausias skaitytas straipsnis paskutiniu metu. Labai ačiū 🙂

  7. Sveiki 🙂 norejau pasidomet kokiose knygose galima rast tokias istorijas, labai intriguoja si istorija, taip pat ir filmas, norisi ir knyga dar paskaityt 🙂 Aciu 🙂

  8. Šis straipsnis labai skiriasi nuo Didingo amžiaus. Be to kaip parašyta šiam tekste apie moteris ten buvo užsiminta mažai, o seriale yra nemažai smulkmenų. Pati labai domiuosi istorija ir būtent šiuo laikotarpiu. Daug kur esu skaičiusi apie Hiurem ir galiu pasakyti, kad bemaž visur tai viena tai kita vieta skiriasi, tačiau ačiū, straipsnis buvo įdomus.

  9. o Mihrimah susituoks su Rustemu ar su Malhochoclo

  10. Sveiki, man iškilo klausimas dėl įpėdinio. Kokia tvarka tuo metu buvo. Į sosta žengdavo pirmasis sūnus? Ar, kaip kažkur skaičiau, tas kuris bus stipriausias ir po sultono mirties pirmas įžengs į sosta?
    Rašytiniai šaltiniai, vienur teigia taip kitur taip, o kaip buvo iš tikrųjų norėtųsi žinoti.

    • Ginta, ilgus metus nuo imperijos įkūrimo sostą paveldėdavo stipriausias sūnus – tas kuris sugebėdavo intrigomis ir žudydamas pašalinti kitus. Sultonas Mehmetas Užkariautojas netgi buvo davęs įsakymą, kad jo įpėdiniai įžengę į sostą tuoj pat įsakytų nužudyti savo brolius.
      Tik 1617, kai sultonu buvo Ahmetas I, sistema pasikeitė. Anksčiau paauglius sultono sūnus siųsdavo valdyti provincijų, kad jie ruoštųsi būti sultonais (jei išgyvens). Ahmetas I ne tik nenužudė savo brolio Mustafos I, bet šis tapo sultonu po jo. Vėliau susikūrė Kafes – Narvo – sistema. Sultono sūnų nebesiųsdavo į kitą imperijos galą, o laikydavo tuose pačiuose rūmuose ar vasarnamiuose, su visais jų haremais. bet ir šitaip dalis jų žūdavo. Tokioj sistemoj sultonatą gaudavo artimiausias pagal kraują – sultono sūnus, brolis, brolio sūnus, anūkas ir panašiai. Ši sistema lėmė ir tai, kad buvo keletas sultonų, kurie išprotėjo nuo paranojos savo narve, bijodami būti nužudyti.

  11. Sveiki, gal butu galima straipsniuka apie sehzade Mustafa, jo mirti?
    Žinau, kad dėl jo mirties yra kaltinama Hiurem ir Russtemas. Todel idomu kokiais saltiniais rememasi ir pan. ::)

    • Gintare, kažkaip neplanuoju atskirai apie Mustafą rašyti. Šaltinių yra įvairių – mokslinių, beletristinių. Visgi dauguma suveda į tai, kad kalta Hiurrem ir Riustemas, bet tai įrodyti labai sunku, nes galutinį sprendimą visgi priėmė Suleimanas.

      • Laba diena, tikrai idomu buvo paskaityti straipsnį . Labai įtraukė šis filmas (parsisiunčiau ir pasižiūrėjau sunkiai atsitraukdama visa). Puikiai atsispindi jame visos tradicijos, papročiai, to laikmečio atmosfera . Ir (nors nelabai esu žinovė), bet personažai visi labai ryškūs, sultonas – nerealus . Pradedi žiūrėti ir taip pasineri į visa ta pasaulį, taip mums svetimą, tokį kai kuriais atžvilgiais žiaurų, o kartu ir …. savotiškai nuostabų, kad tenka kvapą užgniaužti . Žodžiu, nuostabus filmas . Tik šioks toks priekaištas lietuviškam įgarsinimui, nes aš žiūrėjau rusiškai įgarsinta – visiškai kitas reikalas, graži kalba, visi posakiai tikrai poetiški, visos intonacijos, tiesiog malonu ausiai, negali nesižavėti . O ietuviškai …. ot, tik tiek, kad atskaityta ir tiek … bet kaip .
        Bet ne apie tai . Man tikrai idomu suzinoti apie autorę šio straipsnio . Supratau, kad žmogus daug skaito, žino, skaito rimtus šaltinius . Tai pomegis, ar specialybe ? Jeigu lendu ten, kur nereikia, atsiprasau ir ignoruokit tiesiog klausima 🙂 Bet man tai idomu .

  12. Keista, kad seriale Abdulos nėra, jei jau serialas remiasi istoriniais faktais…

  13. Kazi nebus to filmo pratesimo,nes yotubeje gali rast istrauku kaip jauna panele sedasi i sultono sosta, o palei filma negalima to daryti ir tos mergaites nerode

  14. Parasykit apie Kosem Sultan. Ten tai is viso topas

Leave a comment

Your email address will not be published.


*


*

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos