Dar studijuojant mėgdavau vakarais greitai sumesti kokį prastą troškinį: ir skanu, ir greitai, ir sotu. Dažniausiai tai būdavo pupelės iš skardinių, koks svogūnas ir morkikė bei daug pomidorų padažo. Galiausiai tokie vargo troškiniai nusibodo.
Ir įsivaizduokit, kaip jaustis, kai pagaliau atsigrūdus į Turkiją vasaros kursų, praleidus kelias dienas Stambule su draugais, atvyksti į studijų miestą (Bursa), prasitąsai visą dieną su popieriais nepažįstamam mieste ir vakare, visai visai nusikalus ateini į bendrabučio valgyklą pavėlavęs, o ten likęs vienintelis patiekalas – baltų pupelių troškinys. O tu siaube mano žalias.
Bet man patiko tas kuru fasulye raudonalas. Gal kad buvau labai pavargus, gal kad priminė vakarus niujorko dangoraižiuose.
Ir vėliau vis susidurdavau su šiuo pupelių troškiniu: tai toj pačioj valgykloj, tai mieste, tai pas draugus, galų gale – savo virtuvėj.
Kuru fasulye gali būti aštrus arba švelnus, su mėsa ar be jos, šviežiom ar džiovintom daržovėm, patiekti galima vieną ar su ryžiais, skanu ir su paprastom virtom bulvėm.
Kuru fasulye – baltųjų pupelių troškiniui – reikės:
- puodelio baltųjų pupelių (išmirkytų per naktį (konservuotos čia nelabai skanu);
- nulupto pomidoro ar dviejų (gali būti džiovinti);
- džiovintų paprikų (keisti dar keliais pomidorais, aš nedėjau);
- baklažano (gali būti džiovintas, bet man skaniau šviežias);
- pusės puodelio alyvuogių aliejaus (mažo puodelio, nesigąsdinkit);
- svogūno;
- poros skiltelių česnako;
- pomidorų pastos;
- paprikų pastos (jei norit aštriai – aštrią, labiau mėgstu švelnią);
- druskos, juodųjų pipirų, kumino pagal skonį.
Viską, kas sausa (pupelės, džiovinti pomidorai, paprikos, baklažanas), užmerkite iš vakaro atskiruose induose, šaltame vandenyje. Nemėgstu tų džiovintų daržovių, jos tokios guminės.
Pupelių vandenį nupilkite ir užkaiskite jas kokiais trim puodeliais vandens, virkite apie 40 minučių, kol jos pasidarys visai minkštos, tačiau neturėtų sukristi, ištižti.
Nulupkite ir supjaustykite baklažaną (jei šviežias) mažais kubeliais ir užmerkite pasūdytam vandenį bent pusvalandžiui. Taip išeis kartumas. Jei džiovintas, tai maždaug dabar gerai perplaukite visas džiovintas, jau išmirkytas daržoves, ir smulkiai supjaustykite.
Kitame puode įkaitinkite aliejų, jame pakepinkite smulkiai supjaustytą svogūną ir česnaką.
Kai šie pagels, suberkite baklažaną, tą šviežią. Taip kepkite, kol jis „pasileis“, na pasidarys beveik skaidrus ir labai minkštas, nesusvilinkite, bet apskrusti gali. Tuo pačiu metu sudėkite ir nuluptą, smulkiai supjaustytą pomidorą.
Jei visgi pasirinkote džiovintas daržoves, irgi suberkite jas susmulkintas, kai pagels svogūnai ir česnakas.
Visą šį gėrį pakepinkite, kol daržovės suminkštės. Tada įdėkite pomidorų ir paprikų pastas. Dėjau po maždaug du sriubinius šaukštus, tačiau ragaukite. Dar kiek pakepinkite maišydami ir suberkite išvirtas pupeles. Visa tai užpilkite stikline dviem vandens arba daržovių/mėsos sultinio ir suberkite prieskonius. Užvirinkite ir nuimkite nuo ugnies, tegu kelias minutes pabręsta.
Variantui su mėsa – kartu su svogūnais pakepinkite smulkiais kubeliais supjaustytą mėsą ir toliau viskas taip pat, tik patroškinkite ilgiau. Kai turiu užsilikusio kebabo (jau kepto), įmetu jį pačioje pabaigoje, kad tiesiog sušiltų.
Skanaus!