Pasinaudosiu tuo, kad į Alaturką, jūs, skaitytojai, ateinat daugiausia ne dėl receptų, o dėl Didingojo amžiaus. Lietuvoje, rodos, rodo dar tik aštuoniasdešimt kažkelintą seriją, o Turkijoje jis jau pasibaigė. Tad galiu pasidžiaugti galimybę suspoilinti ne tik apie Hiurem, bet ir apie jos dukrą Mihrimah.

Seriale Mihrima liaupsinama dėl dangiško grožio ir pabrėžiama, kad ji – vienintelė Suleimano ir Hurrem dukra. Tačiau Didysis sultonas turėjo dar vieną mergaitę – Raziye Sultan. Tačiau pirmoji Suleimano ir Mahidevran dukra mirė dar vaikystėje. O Mihrimah buvo vienintėlė sultono ir raudonplaukės rytų europietės dukra tarp penkių sūnų. Mihr ü Mah – farsi kalboje reiškia Saulė ir Mėnulis. Dėl patogesnio tarimo vardas Mihrümah virto Mihrimah. Tokiu vardu pavadinta sultonė, Suleimano Didižiojo dukra tikrai spindėjo išsilavinimu ir turtais kaip ir šie dangaus kūnai. Mihrima garsėjo puikiu išsilavinimu, gražia ir mandagia kalba, maloniu būdu. Dar jaunystėje ėmėsi labdaringos veiklos, finansavo įvairias statybas, globą vargšams. Stambule, kuriame gimė ir galiausiai mirė Mihrimah, yra dvi mečetės, skirtos jos atminimui. Ir tos mečetės gana neseniai apaugo romantiška legenda (ji kilo iš neseniai išleisto romano).

Pasakojama, kad Suleimanas taip mylėjo vienintelę dukrą, kad negalėdamas su ja skirtis ilgam, pasiimdavo ją į karo žygius. Karaboğdan žygyje dalyvavo ir Mihrimah. Vieną dieną ją išvydo sultono architektas Sinanas (Mimar Sinan) ir tą pačią akimirką ją pamilo. Norėdamas sužavėti per 13 dienų pastatė tiltą per Pruto upę. Tačiau sultonaitė neatkreipė dėmesio. Vėliau Mihrimah nusprendusi imtis labdaringos veiklos ir pastatyti mečetės kompleksą. Sinanas pastatė mečetę su dviem minaretais, medresę, valgyklą ir kitus reikalingus pastatus. Tačiau mečetės viduje buvo gana tamsu, tikriausiai todėl Mihrimah neliko labai patenkinta. Čia galite virtualiai aplankyti šią mečetę.

Kiek vėliau Sinanui buvo užsakyta nauja mečetė Mihrimah vardu – ant vienos aukščiausių Stambulo kalvų Edirnekapı. Kai buvo statoma ši mečetė, imperiją jau valdė sultonės brolis Selimas II, sakoma, kad būtent jis neleido prie gana didelės mečetės statyti dviejų minaretų. Tokią paprastą dviejų mečečių istoriją sugebėta apkurpti meilės istorija. Pasakojama, kad antroji Edirnekapio mečetė nebuvo rūmų užsakymas. Vis dar įsimylėjęs Sinanas savo lėšomis ir pastangomis ištekėjusiai ir į jį daug dėmesio nekreipiančiai Mihrimah pastatęs Edirnekapio mečetę be rūmų leidimo. O romantiškiausia istorijos dalis yra tai, kad kovo 21, kai neva gimė Mihrimah, galima surasti vietą, kur matyti, kaip prie Edirnekapio mečetės minareto leidžiasi saulė, o tarp Iskiudaro minaretų pateka mėnulis. Mihr ü Mah. 

Tik bėdelė, kad nežinomi metai, kada gimė Suleimano ir Hiurrem dukra, ką kalbėti apie mėnesį ar dieną. Lygiai tokia pati pasakaitė ir jos kelionės bei meilės žaidimai mečečių statyboje. Osmanams nebūdinga imti į karo žygius moteris, tuo labiau tokias kilmingas. Pastatyti tokiio dydžio mečetę be rūmų leidimo irgi neįmanoma, o dar prisimenant, kokia galinga buvo Osmanų biurokratija net tais laikais!

Kitas serialo ir internetų džiaugsmas Mihrimah istorijoje – jos nelaiminga santuoka su viziriu Riustem Paša. Dar gana jauną Suleimanas ją ištekino už Diyarbakıro gubernatoriaus, keturiadešimtmečio Riustemo. Šiam, aišku, pasisekė kur kas labiau už nuotaką – ne tik tapo sultono žentu, bet ir vyriausiuoju viziriu. Jis garsėjo pavydu, bet, rodos, Mihrimah, kuri iš tiesų nebuvo įspūdinga gražuolė, bet turėjo aštrų protą, gerai su tuo tvarkėsi. Tiesa, dar prieš santuoka ji apsirgo lėtine liga ir kamavosi ja iki mirties. Kartu su Riustemu jie užgyveno didžiulius turtus, porą sūnų ir dukrą. Topkapi rūmuose galima pamatyti didžiulę knygą, kurioje suraštyti visi Riustemo Pašos turtai. Jam mirus, jie grįžo į valstybės iždą. O MIhrimos įtaka tėvui labai išaugo po motinos Hiurrem mirties. Sakoma, kad Maltos žygiui Mihrimah pažadėjo iš savo lėšų pastatyti 400 laivų.

Mirus Hurrem, Mihrimah bandė taikyti dėl dar tėvui priklausančio sosto kariaujančius brolius Selimą ir Bayazitą. O Selimui žengus į sostą, iki pat savo mirties buvo jo artima patarėja, padėdavo jam ir skolindavo pinigų, atliko valide sultan vaidmenį.

Mihrimah palaidota Stambule, Suleimanijos mečetėje.