Plavinėdama mieste kartais užsimerkiu ir įsivaizduoju, kad esu Turkijoje. Tik sunku tai daryti, čia per maža triukšmo, kvapų ir spalvų. O mintyse susikurti Tos šalies vaizdą labiausiai trukdo tai, kad čia gatvėse nėra simitų pardavėjų….
Gan senokai istorijos mokytojas rekomendavo man kaukazietiško maisto restoranėlį Kaune. Sakė, nueik, apžiūrėk, raportuok. O ir aš vis dar neprarandu vilties rasti padorią rytietiškų valgių vietą. Kad galėčiau kada užeit per lietų ir pusę dienos…
Jau labai seniai visiems į kairę ir į dešinę verkšlenu, kad „nu nėra gerų kebabų Lietuvoj“. Bet tikrai nėra. Galbūt ant Tauro kalno Vilniuje ar Trakų gatvėje, arba Kaune prie Polkės, arba kitose legendinėse vietose…
Tik Turkijoje atradau lęšius, anksčiau man jų vien pavadinimas neskaniai skambėdavo. Tačiau Ten atsisakyti pasiūlyto maisto net gražiausiais žodžiais nepavyks, tad paragavau tų lęšių. O jie gi fantastiškai skanūs, ypač – jų kotletai (kurių nereikia…
Tebūnie pirmasis įrašas saldus – ne veltui turkai turi posakį „valgykime saldžiai ir kalbėkime saldžiai“. Šekerpare – vienas iš klasikinių, itin paprastų turkiškų saldumynų su sirupu. Šie sausainiai, tiesą sakant, šlapainiai, labai saldūs. Turkai šekerpare…
