Nepasibaigus šiltoms ir saulėtoms dienoms, pats laikas dar spėti pasimėgauti visokiais šašlykais lauke. Mėsą jau kaip nors išsikepsite ir be manęs, o štai garnyrą galiu pasiūlyti. Prie šašlykų dažniausiai patiekiami ryžiai, lauže keptos bulvės, bet…
Read More
Kažkada tėvai pasakojo, kad vaikystėje buvau nenormalus vaikas: kažkokiu magišku būdu jiems pavykę mane apsaugoti nuo tortų ir pyragiukų labai ilgai. Kai kiti padorūs vaikai valgydavo tortą, aš šaukštais rijau medų arba šokdavau karo šokius…
Prieš porą savaičių mano kieme vykusiame kebabų baliuje valgėme ir İnegöl köfte, ant grotelių keptus kotletus pagal vieno iš Bursos regiono miestų receptą. Šitą kiofte paruošti tikrai labai lengvą, sugluminti gali tik kiek neįprastas rezultato…
Tikriausiai dar nebuvo su Turkija susijusio renginio, kur nebūtų maždaug piršto (pradedant riebiu vaikelio baigiant ilgu kaulėtu pianisto pirštu) storio pyragėlių su sūriu. Kažkodėl turkams susišvietė, kad jie panašūs į cigaretes ir būtent taip ir pavadino:…
Kažkurią dieną žvilgtelėjau čia ir užpuolė mane gėda. Visai nieko neberašau, nors ir temų ir pasakojimų yra daugybė. Ir net juodraščių yra pradėtų. Bet dabar užsikasiau darbais darbeliais, skaitymais ir visokiais namų rūpesčiais, tai ir…
Kad jau atėjo pavasaris, pakilo švelnus (kartais stiprus, gerai) ir jau šiltesnis vėjas, po truputėlį atsiveria kavinių lauko terasos. Kartais gerdama kavą ir šlamšdama kokią bandelę su avietėm ar šokoladu, vis prisimenu pusryčius Turkijoje. Ne…
Toj šaly yra turbūt koks nesuskaičiuojamas skaičius saldumynų rūšių. Baklava, numylėta ir nuvalkiota turistų. Dar giliau iki kaulų smegenų įsiėdęs lokumas. Daugybė rūšių mielinių ir nemielinių pyragėlių su cukraus sirupu. Riešutai sirupe ir riešutai tešloje….
Labai mėgstu koldūnus. Ir naminius, ir parduotuvinius, tiesa, su pastaraisiais lengva apsigaut. Pačius skaniausius tikriausiai ruošdavo mano krikštatėvio mama. Ir pamenu, kaip nustebau, kai turguje prie tešlininko (yuvkacı) parduotuvės pamačiau šaldiklį, beveik iki viršaus privarytą…
Dar studijuojant mėgdavau vakarais greitai sumesti kokį prastą troškinį: ir skanu, ir greitai, ir sotu. Dažniausiai tai būdavo pupelės iš skardinių, koks svogūnas ir morkikė bei daug pomidorų padažo. Galiausiai tokie vargo troškiniai nusibodo. Ir…
Maždaug 1867 metais Bursos mieste toks Iskender Efendi dirbo kebabinėje. Tais laikais – nieko neįprasta, ir Bursoje, ir kituose miestuose (kaip ir dabar) kiekvienoje gatvėje buvo galima rasti kebabų. Tačiau ponas Iskenderis buvo kilęs iš…
